Priklausomybė. Rūkymas. Rūkančiųjų tipai. Tabako istorija

Dar kartą apie tabaką...
1992 metų spalio mėnesį žmonija minėjo liūdną jubiliejų -sukako 500 metų, kai rūkymas pradėjo plisti po pasaulį. Tačiau iš tikrųjų rūkyti pradėta daug anksčiau negu buvo atrastas Amerikos žemynas. Pažintis su tabaku prasidėjo Azijoje ir Afrikoje jau prieš mūsų erą.
Šiais laikais per vieną minutę pasaulio rūkoriai sudegina 190 tonų tabako. Sunku net įsivaizduoti tokį milžinišką rūkstančio tabako kalną! Kiekvienas rūkantysis vidutiniškai per metus sudegina 117 000 cm2 popieriaus (šio kiekio užtektų 300 puslapių knygai).
Vien tik JAV tabako auginimu verčiasi per 600 000 fermerių, tabako pramonėje dirba apie 200 000 žmonių. Tačiau tai tik apgaulingas pelno miražas. JAV biudžetas kasmet apie 40 milijardų dolerių skiria išlaidoms, atsirandančioms dėl rūkymo sukeltų sveikatos sutrikimų bei ankstyvų mirčių.
Ilgą laiką JAV vykdoma antinikotininė propaganda pagaliau pradėjo duoti rezultatus. Kasmet vis daugiau žmonių atsikrato šio žalingo įpročio, nors dar 1964 m. rūkė kone pusė gyventojų.
Kasmet pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta per 2,5 milijono gyventojų. Nikotinas užmuša 50 kartų daugiau žmonių negu AIDS.
Prieš keletą metų JAV nuo plaučių vėžio mirė garsus, publikos numylėtas aktorius Džiulis Brineris. Aktorius, jausdamas artėjančią grėsmę, dar kartą bandė mesti rūkyti, tačiau, kaip ir ankstesniais kartais, nesėkmingai. Praėjus kelioms paroms po aktoriaus laidotuvių, visa Amerika televizorių ekranuose išvydo mirštančio... Džiulio Brinerio veidą. Siužetas buvo nufilmuotas, likus kelioms valandoms iki


mirties. Pats mirštantysis, sukaupęs paskutiniųjų jėgų likučius, kreipėsi į žiūrovus tokiais žodžiais:
"Dabar, kai žvelgiu mirčiai į akis, galiu neabejodamas jums tarti - niekada nerūkykite..." Sunku pasakyti, kiek nebaigtų rūkyti cigarečių buvo užgesinta po sukrečiančio siužeto demonstravimo. Auklėjamasis efektas buvo milžiniškas - kur kas veiksmingesnis už tabako gaminių reklamą.
Psichiatrų nuomone, žmonės rūko ne dėl to, kad nori rūkyti, bet todėl, kad nesugeba mesti rūkę.
Jie yra išskyrę penkis rūkančiųjų tipus.
Pirmais tipas. Žmogus tiki tonizuojančia cigaretės galia. Rūkymas jam tarsi pakelia nuotaiką ir darbingumą. Žmogui atrodo, jog be maisto jis galėtų ištverti, o be cigaretės -jokiu būdu.
Antrasis tipas. Žmogus tarsi žaidžia rūkydamas. Jam patinka atidaryti naują gražų cigarečių pakelį, išsitraukti cigaretę, prisidegti ją ir manieringai leisti dūmus. Dėl buitinio ar psichologinio diskomforto jis rūko retai.
Trečiasis tipas. Rūkantysis mėgaujasi dūmu. Rūkydamas jis jaučia tikrą pasitenkinimą ir malonumą. Jis būtinai turi parūkyti po valgio, prieš pradėdamas darbą, prieš eidamas miegoti.
Ketvirtasis tipas. Rūkoma "automatiškai", tiesiog iš įpročio. Pats rūkymo aktas pilnai nesuvokiamas. Kuo intensyvesnis darbas, reikalaujantis psichologinės įtampos, tuo dažniau nesąmoningai griebiamasi šio ritualo.
Penktasis tipas. Žmogus tiki, jog tik cigaretė padeda susilaikyti ar rasti išeitį iš susidariusios keblios situacijos, sutramdyti pyktį ar nugalėti apatiją. Laikui bėgant, situacijų, reikalaujančių cigaretės, vis daugėja.